čiaunyti

čiaũnyti, -ija, -ijo intr. niekus kalbėti: Atėjo pas mane kaimynas, tai čiaũnijo čiaũnijo visą vakarą, net nusibodo Skp. Nečiaũnyk čia į akis, aš visa mačiau, kaip ten buvo Rk. Aš netikiu – čiaũnija kaip šuva ir viskas Dgl.